самостоятельность

savarankiškumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Esminė asmenybės savybė, leidžianti protingai pasirinkti veiklos ir bendravimo tikslus, priemones ir būdus, aktyviai ir produktyviai veikti. Tai vienas iš savaveiksmiškumo bruožų, rodančių asmenybės nepriklausomumą. Savarankiška asmenybė – pagrindinis praktinis ugdymo tikslas. Ji ugdoma mokymo ir auklėjimo procese savarankiškumą skatinančiais metodais, būdais ir priemonėmis. Skiriami keli savarankiškumo lygiai: 1) reproduktyvusis (veikiama atgaminant turimas žinias, instrukcijas ir kt.); 2) produktyvusis (naujoje situacijoje randami nauji sprendimai pasinaudojant turimomis žiniomis, jas įvairiai derinant); 3) kūrybingasis. Šie lygiai išryškėja funkcinėje, sudėtingesnėje praktinėje ir teorinėje veikloje. Savarankiškumas neatskiriamas nuo motyvacijos. Jeigu vaiko veiklą ir elgesį motyvuoja siekimas veikti pagal mokytojo nurodymus, tai jo savarankiškumas yra reproduktyvus. Pedagogai turi stiprinti mokinių motyvus patiems ieškoti veiklos būdų, pasinaudoti turimomis žiniomis, jas derinti ir pagaliau savarankiškai, be mokytojo vadovavimo kelti problemas ir jas spręsti. Taip asmenybė rengiama suaugusio kūrybingo žmogaus gyvenimui. atitikmenys: angl. self-reliance vok. Selbstständigkeit rus. самостоятельность